Statistika:
Maršrutas: Klaipėda - Karklė - Plazės ežeras
Atstumas: 15,09 km
Važiavimo laikas: 1 val 13 min
Max greitis: 29,4 km/h
...
Trys laisvos dienos! Ir mes jau susikrovę dviračius į mano mažąją Fabią judam link pajūrio! Įsivaizduojat kaip du dviračiai ir turizmo įranga telpa į šitą mažąjį hečbeką? Pasirodo, būna stebuklų :)
Šį kartą mūsų inventorių papildė du nauji Ortlieb'o krepšiai. Pagaliau Mindaugas nebesikankins su pigiais ir prastais krepšiais. O į šituos manau sutalpinsim ir reikalingus daiktus, ir netgi ne vieną skardinę alaus :)
Taigi, ketvirtadienio vakarą apie 20 val. mes pagaliau pasiekėm Klaipėdą. Buvusios Mindaugo klasiokės kieme saugiai palikom mašiniuką savaitgalio poilsiui, susipakavom dviračius ir daiktus ir apie 21 val. pajudėjom ieškot nuotykių.
Nuo pat Klaipėdos įvažiavom į puikų dviračių taką: asfaltuotą, platų, su aiškiomis nuorodomis. Važiavom mišku ir mėgavomės gaiviu vakaro oru. Pakeliui prasilenkėm su daugybe sportuojančių žmonių (ir dviratininkų, ir bėgikų). Tik visi judėjo Klaipėdos centro kryptimi, mes vieni tolom nuo jo :)
Kartu su keletu jaunų vaikinukų kirtom geležinkelį ir toliau pajudėjom priešingomis kryptimis: jie greičiausiai lėkė ieškoti naktinių linksmybių, o mes bandėm vytis besileidžiančią saulę. Temo gana greitai. Olandų kepurės apžvalgos aikštelę pasiekėm jau tamsoje. Nuo čia dviračių takas trumpam įsilieja į automobilių kelią. Užsidėjom šviesą atspindinčias liemenes, įsijungėm žibintus ir pirmyn link Karklės. Eismas nedidelis, vos viena kita mašina, o ir tos aplenkia labai padoriu atstumu. Greitai pasiekėm Karklės gyvenvietę, kur jau rinkosi pirmieji žmonės į festivalį. Kažkur pajūryje skambėjo muzika, nuotaikos visų superinės, jaučiu smagus laikas čia jų laukia. Turėjom ir mes čia būti, bet paskutinę minutę nusprendėm sėst ant dviračių ir laisvas dienas praleist aktyviai.
Nedaug pavažiavę už Karklės, vėl įsukome į dviračių taką ir jau pradėjome mąstyti apie nakvynės vietą. O nuo liepos mėn. naujai išleistas įstatymas, kad nebegalima bet kur statyti palapinės ir nakvoti, tai gerokai pasunkino. Kiek teko domėtis internete, pajūryje oficialių stovyklaviečių su galimybe statyti palapines tiesiog nėra. Smagu, turim tokį puikų pajūrį, bet sudarytų sąlygų keliautojams čia apsistoti nėra. Aišku, yra kempingas, bet mūsų keliavimo būdas tiesiog prieštarauja tokiems variantams - mes mėgstam būti kiek įmanoma laukinėje gamtoje, statytis palapinę ten, kur mes norim, patys išsirinkti nakvynės vietą. Iš vis, mums nepatinka, kai kažkas nurodinėja, ką reikia daryti :) Taigi, šią naktį būsime nelegalai gamtoje. Iš karto už Plazės ežero šalia dviračių tako pamatėm gražią pievą, kurią nuo pagrindinio kelio skyrė kelios eilės nedidelių pušų. Tobula vieta vakaro poilsiui. Išsirinkom lygesnę vietą, pasistatėm palapinę ir iš karto pradėjo lyti - nespėjom net dviračių surakinti. Sulindom į palapinę ir pralaukėm tas kelias lietingas minutes bandant įsirengti jaukų guolį miegui. Nustojus lyti vėl išlindom lauk ir gaminomės vakarienę - makaronus su dešrelėm. Ir kaip jau tapo tradicija, prie vakarienės turim vyno (man) ir alaus (Mindaugui). Vakarieniavom žiūrėdami į kylantį mėnulį - prieš akis didžiulis link delčios einančio mėnulio diskas apšvietė viską aplink. Tiesiog žavi ir jauki romantika :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą