ITALIJA (4 diena)

Statistika:

Maršrutas: Ottone - Montebruno - Torriglia

Atstumas: ~30 km

Išlaidos: 105,73 € (20,73€ - maistas, 70€ - viešbutis, 15€ - baras)

...

Geriausi komentarai apie šią dieną: "NO GENOVA!", "too dangerous", "2 people killed". 

Ryte prabudom jau saulei patekėjus. Tarpais dar lijo, bet jau audros kaip naktį nebebuvo. Ryte mūsų nakvynės vieta dar įspūdingiau atrodė - upė tiesiog šniokščia, nuo tilto bėga vanduo, šalia palapinės iš abiejų pusių per visą naktį tekėjo upeliai vandens. Jei palapinę būtume statę bent kažkiek žemiau, greičiausiai būtume atsibudę baloje. Pasidžiaugėm gerais savo sprendimais, užkandom javinukų batonėlių ir neskubėdami susipakavom daiktus. 

Sulaukėm, kol šiek tiek nurims lietus, ir išmynėm toliau ieškot saulės. Vėl stačios įkalnės, vėl lietus, drėgmė ir šaltas oras. Pakeliui dideli tarpekliai, kažkur apačioje nuo vandens kiekio net šniokščia upė. Dažnai stojam ilsėtis, jėgų visą laiką minti į kalną nėra. Jau darosi nebesvarbu, kad ant galvos lyja - svarbiau, kad kalnų nebūtų. 

Pakeliui vaizdai atspindintys dabartinį orą - keliai nešvarūs, nuo kalnų nuslinkę purvo nuošliaužos. 

Vienoje vietoje eilinio sustojimo metu prie mūsų sustojo nuo kalno su mersu važiuojantis senukas. Jis perspėjo, kad į kalną geriau nekilti, nes ten didžiulė liūtis ir audra. Ok, smagu, kad perspėja, bet kur mums dėtis, jei ne judėt į priekį? :) Ir iš tiesų, vos už kelių šimtų metrų lietus taip pasipylė, kad aplink nieko nesimatė - tiesiog vientisa lietaus siena. O tuo metu kaip tik prasidėjo nusileidimas. Ant kelio didžiuliai upeliai vandens., purvo, ant galvos visą laiką lyja, o mes lekiam žemyn, kai dviračio stabdžiai vos veikia. Smagu :) Adrenalinas tokioje vietoje tikrai nepamaišys :)

Nusileidimas ilgai nesitęsė, už kelių posūkių vėl įkalnės. Pakeliui dar pamatėm keletą policijos mašinų ir sulaužytus kelio atitvarus. Visai gali būti, kad kažkas nulėkė žemyn. 

Per daug apie visokias nelaimes negalvodami mynėm link Torriglia miesto. Visai nebetoli nuo jo - pirmojo normalesnio miesto kalnuose - prasidėjo tuneliai. Keletas nedidelių tunelių, kuriuos greitai pralėkėm, bet vienas tunelis tęsėsi apie 2 km. Pradžia tunelio apšviesta, bet maždaug nuo pusės tunelio dingus elektra. Visiška aklina tamsa. Tik toli priekyje matoma šviesa - išvažiavimas iš tunelio. Mūsų turimos dviračio lempos tokioje tamsoje tarsi išnyko - apšvietė mažiau negu metrą kelio. Sugalvojom planą. Palaukėm, kol iš galo atvažiavo mašina ir paskui ją mynėm visu greičiu tuo tuneliu į priekį. O mašina tai greitai tolsta, nespėjam taip paskui ją. Paskutinius kelis šimtus metrų vėl važiavom visiškoje tamsoje. Bet priekyje šviesa jau artėjo. Net lengviau atsikvėpėm išvažiavę iš tunelio. Nejauku ir nesmagu tokioje tamsoje. Atrodo, tarsi tave kas nors būtų į juodąją skylę įmetęs. 

Už tunelio jau greitai pasiekėm Torriglia miestą. Iki jo centro - status kalnas. Ten važiuoti būtų net neįmanoma - atrodo, kad dviratis tuos apsivers. Užsivedėm dviračius gana sunkiai. Užtat mūsų džiaugsmui ant kalno iš karto buvo normali parduotuvė. Tik spėjom privažiuoti prie įėjimo, ir iš dangaus vėl pasipylė liūtis. O mes šlapi, sušalę ir ganėtinai išvargę. Pirma mintis - reikia kažkokio stipresnio gėrimo, kad kokio peršalimo nepasigautume. Drebančiomis nuo šalčio rankomis susiradom brendį, maisto, vandens. Išėjom pro duris, o ten - potvynis. Lietus nuo kalno plauna purvą, akmenis, šiukšles - užpiltas visas kelias. Iš parduotuvės net žmonės iki mašinų negali nueiti, nes purvo ir vandens beveik iki kelių. Taip ir stovėjom prie parduotuvės durų, gerdami brendį iš mineralinio buteliukų, valgydami kruasanus ir laukdami malonės iš dangaus :)

Keletas žmonių parduotuvėje užkalbino. Sužinoję, kad vykstam į Genują, susiimdavo už galvų sakydami "no Genova", "too dangarous", "two men dead". Sužinojom, kad Genujoj dėl didelio kiekio lietaus trys upės išsiliejo ir šiuo metu ten didžiulis potvynis, purvo nuošliaužos užpylė kelius, o keletas žmonių ir žuvo. Keliai uždaryti ir iki Genujos šiandien neįmanoma nuvažiuoti. 

Vietiniai mums patarė šią dieną/naktį praleisti Torriglioj esančiame viešbutuke, o rytoj judėti link Genujos. 

Neturėdami iš ko rinktis, nuvažiavom iki vienintelio čia esančio viešbutuko. Sumokėjom po 35 € už naktį ir gavom mažytį dvivietį kambarį su dušu, tualetu bet neveikiančiu šildymu. Dviračius saugiai palikom garaže, o daiktus susinešėm į laikiną savo būstą. Pats didžiausias malonumas buvo karštas dušas (kuris buvo panašesnis į pirtį), kuris buvo tiesiog nereali atgaiva po viso šalčio, drėgmės ir nuovargio nuolat kylant į kalnus. Tuo metu dar įsijungėm TV, kur visi itališki kanalai rodė tą patį - kaip Genujoj potvynis plauna viską, semia žmonių rūsius, pirmus aukštus, kaip konteineriai "plaukia" gatve, ir kaip žmonės neįeina į namus. 

Viešbutyje smagiausias dalykas buvo senovinis liftas, kuriame reikėdavo uždaryti dvejas duris ir tik tada jis pajudėdavo.

Šiek tiek atgavę savo "prekinę išvaizdą" išėjom po miestelį pasivaikščiot. Miestelis tikrai nedidelis, jame šiuo metu gyvena vos keli tūkstančiai žmonių. Bet miestelyje galima rasti keletą barų ir mažų parduotuvių. Pasižiūrėję, kuriame bare daugiau susirinkę vietinių žmonių, užsukom ir mes ten. Skanus, šaltas alus, puikūs užkandžiai - visai į smagią vietą mus likimas šiandien nubloškė :)