ITALIJA (9 diena)

Statistika:

Maršrutas: Piombino - Follonica - Castiglione della Pescaia - Marina Grosseto - Grosseto - Orbetello

Atstumas: 78,0 km

Max greitis: 49,8 km/h

Išlaidos: 27,28 € (16,48 € - maistas, 10,80 € - traukinys Grosseto - Orbetello)

...

Gerai, kad nakčiai išsiskleidėm palapinę. Apie 1 val. nakties  prasidėjo didelė audra su žaibais ir perkūnija. Kėlėmės tik užsitraukti palapinę. Tradiciškai rytas prasidėjo 7.30 val., kai pakrantėje jau švito ir aplink daugėjo žmonių. Prieš mūsų akis tolumoje matėsi Elbos sala ir dar kelios mažytės. Mėgaudamiesi tokiais vaizdais, papusryčiavom, išgėrėm kavos ir apie 9 val. jau pajudėjom pirmyn.

Kelias link Follonica vedė labai nuobodžiu, lygiu keliu per laukus. Aplink jokių gražių vaizdų - nei kalnų, nei jūros, nei miškų. Toks nuomodus mynimas ir kilometrų rinkimas. Įkalnės prasidėjo tik nuo Castiglione della Pescaia. Jose tekdavo jau po kelis kartus stoti, užtat nusileidimai buvo nerealiai smagūs - pasiekdavom iki 50 km/h greitį.

Apie 13 val. jau pasiekėm ir Marina di Grosseto pakrantę. Iki jos važiavom labai gražiu dviračių taku, kuris vedė pro pušyną. Eismas šalia nedidelis, oras puikus, pušynai kvepia.

Važiuojam ir mėgaujamės Privažiavę pakrantę iš karto šokom į jūrą - puikiai atsigaivinom. O tada patraukėm į miestelį pagaliau paragauti itališkų ledų. Išbandėm kaštoninius, kavos ir stracciatella skonio. Ledai - tobuli! Tiesiog pasakiško skonio. Tik kad nuo tokio karščio lauke jie tiesiog akyse tirpsta. Trumpas poilsis pakrantėje, deginimasis ant saulutės ir šiek tiek patinginiavimo. Pietums dar kartą keliavom valgyti ledų. Šį kartą išbandėm riešutinius, citrinų ir melionų. Melionų šį kartą buvo skaniausi :)

Nuo Marina di Grosseto iki pačio Grosseto miesto kelias taip pat vedė dviračių taku. Tik šį kartą per laukus. Kelias tiesus, jokių įkalnių, tvarkingas, su suoliukais pakeliui. 10 km pralėkė labai greitai. Pakeliui užmatėm Thibaut užmatė dar vieną "kaki" medį. Ir jam žinoma, būtinai reikėjo dar vieną persimoną nusiskint. Tik šį kartą ne taip gerai pasisekė - užpuolė bitės. Susiraukęs jis sėdo ant dviračio ir be "kakių" numynė tolyn.

Grosseto senamiestis labai gražus - senovinis, siauros gatvelės, bet ant suoliukų tik senukai susėdę plepa, rūko ar šiaip sau relaksuoja. Čia irgi sėdinčių moterų nesimatė. Vietinėj kepyklėlėj pasiėmėm ką tik iškeptų picų, šalto alaus ir susėdę suvalgėm viską prie pagrindinės katedros. Čia jau buvo ta vieta, kur atsisveikinom su Thibaut. Jis turi čia kažkokį pažįstamą, pas kurį planuoja keletą dienų pabūt.

Mes su Mindaugu dar apvažiavom miestą, susiradom info centrą, kad surastume kelią link Orbetello. Čia sužinojom nelabai gerą naujieną - iki Orbetello veda tik vienas kelias (jį įvardino kaip autostradą), kuriuo dviračiais važiuoti draudžiama. Kai paklausėm, kaip mums iki ten nusigauti su dviračiais, info centro darbuotojos tik tepasakė - traukiniu. Ok, planai šiek tiek pasikeitė.

Nuvažiavom iki gel.stoties, įsigijom bilietus į Orbetello (4,30 € žmogui, ir 1,10 € - už dviratį). Nepilna valandėlė - ir mes jau tamsoje išlipom Orbetello stotyje (ji įsikūrus atokiau nuo pačio miesto). Žinojom, kad Orbetello labai įdomus miestas, įsikūręs įlankoje. Ten yra įkurtas ir gamtos rezervatas. Tokią vietą būtina pamatyti šviesoje. Tad nusistatėm navigaciją tiesiai į miesto centrą tikėdamiesi kažkur pakeliui rasti vietą nakvynei. Kadangi miestas iš abiejų pusių apsuptas vandes, šalia nemažai parkelių, tokią vietą rasti buvo nesunku. Pasistatėm palapinę šalia vandens, tarp trijų palmių, ant storo ir minkšto žolės "kilimo".