Maršrutas - Namur (BE) - Yvoir (BE) - Dinant (BE) - Beauraing (BE)
Atstumas - 50 km
Važiavimo laikas - ~ 3 val 15 min
Vid. greitis - 14,6 km/h
Išlaidos - 26,87 €
...
Atėjo laikas aprašyti belgus, kokie jie mums pasirodė. Šiaurėje (nuo Briugės iki Briuselio) jie šaltesni, nelabai emocingi, kartais atrodo netgi "pasikėlę". Į mus su dviračiais net nepažvelgdavo, arba pažiūrėję iš karto nusisukdavo. Toks jausmas, kad jiems ne lygis tokie keliautojai. Kai nuo Briuselio pradėjom judėti pietryčių kryptimi, belgų elgesys irgi keitėsi. Jie darėsi linksmesni, laimingesni, draugiškesni, pirmieji su mumis sveikindavosi. Net dėl automobilių važiavimo viskas kitaip. Jeigu iki Briuselio mus lenkdavo labai nedideliu atstumu, tai už Briuselio pajutom, kad į mus žiūri kur kas pagarbiau: prieš lenkdami sumažina greitį, aplenkia gana dideliu atstumu, visada praleidžia sankryžose ir pan. Ir iš vis, pietinė Belgija mums labiau patinka.
Na, o mes naktį praleidę prie uolų, jau pajudėjom link Dinant. Kelias žiauriai fainas, nors ir yra kalnų. Bet tai kokie vaizdai atsiveria nuo jų! Važiuojam ir tiesiog mėgaujamės kelione. Atrodo, Olandija ir Belgija visai šalia, o toks didžiulis gamtos skirtumas!
.jpg)
Pakeliui kažkokiame visai mažame kaimelyje radome Spar prekybos centriuką, tai nusipirkom maisto, gėrimų, vandens (čia svarbiausia) ir nusprendėm nieko nelaukę ieškot vietos pietums. Kadangi šalia buvo upė, tai labai norėjosi būti prie jos. Keletas posūkių tarp gyvenamųjų namų, ir mes jau siauroje pėsčiųjų gatvelėje prie upės. Vis keliasdešimt metrų pavažiavom ir radom tobulą vietą pietums: lieptelis į vandenį, patogus priėjimas, nuošali vieta (iš trijų pusių mus supo augantys medžiai). Tobula uždara erdvė tiek pietums, tiek prausimuisi, tiek skalbimui. Išnaudojom šią vietą maksimaliai. Atsigavom nerealiai! Likusį kelią iki Dinant įveikėm labai greit.
Dinant'as pasitiko irgi seniai matytais vaizdais: tiltais, bažnyčiomis, pilimis, gatvelėmis.
.jpg)
Labai įdomiai Dinant'e atrodė ant vieno tilto toks kaip meninis projektas - daugybė saksofonų, kurie dekoruoti skirtingų šalių akcentais. Buvo faina rasti lietuvišką su krepšinio kamuolio motyvais.
.jpg)
Vienoje lažybų kompanijoje paprašėm pasikrauti telefonus, ir pagaliau radom laisvų rozečių iš karto abiems telefonams :) Valandėlę pasėdėjom, tada keletas foto Dinant'e ir tada ir vėl į kelią. Iš Dinant'o kitą miestą pasiekti planavom labai greitai, važiuodami ne navigacijos rodomais keliais, o tiesiog kartu su automobiliais. Oi, kaip mes to pasigailėjom... (p.s. copilot navigacija geriau tikėti aklai) :)
Nuo Dinant kelias 3,2 km tęsėsi į statų kalną. Ir mint bandėm, ir vestis dviračius, ir po to ilsėtis... Bet nuo to vieno kalno taip pavargom, kad atrodo būtume visą dieną fizinį sunkų darbą dirbę. O kas svarbiausia, kad tas kelias vedė į pačią kalno viršūnę. Pakeliui jau juokaudavom, kad tuoj belsimės į dangaus vartus. Vis atrodė, kad jau paskutinis posūkis, kalnui kilt nebėra kur, o jis už posūkio dar į kalną kyla. Tikrai žiauru. Po to dar pažiūrėjom, kad tas kelias vadinasi "alpinistes"... Jooooo, tikrai neblogą kelią mynimui dviračiais išsirinkom. Nors tuo kalnu labai puikiai mina dviratininkai sportininkai. Jaučiu gerai jiems čia ruoštis kokiam "Tour de France". Ir kantrybę gerai ugdo. Jei jau šitą kalną įveiki be emocijų, vadinasi viskas įmanoma. Prisipažinsim, mums to nepavyko. Pirmą kilometrą dar gali juokauti, antrą jau pradedi keiktis, o trečią jau tyli, nes jauti kad kiekvienas kvėptelėjimas atima daugybę jėgų. Po tokios mankštelės net kalno viršūnė nebeteikia jokio malonumo.
Bet labiausiai pikta buvo ant savęs, kad nusprendėm važiuoti trumpesniu, o ne geresniu keliu. Būtume galėję sau ramiausiai minti palei upę. Aišku, kelias ilgesnis, bet ir malonesnis, ir gražesnis. Na, bet iš savo klaidų mokomės.
Toliau kelias tai šiek tiek leidosi, tai kilo. Ir taip dar ne kartą. Visa tai išvargino taip, kad įveikę vos 40 km jau pradėjom galvoti apie ankstyvą poilsį.
Vakarui labai norėjosi bent jau vyno turėti. O tokiuose kaimuose parduotuvės iš vis nerasta. Tad nusprendėm, kad po truputį judam į priekį iki 20 val. (kol dar veikia prekybos centrai), o jei nieko nerandam, tada jau stojam poilsiui.
Pakeliui privažiavom 7% nusileidimą iki miestelio. Čia pasiekėm kolkas didžiausią savo greitį kelionėje - 54,4 km/h. Smagu, kad kelias nuo kalno ėjo visiškai tiesiai, gerai matėm, kas yra priekyje. Tad galėjom visai nestabdyt, o pasileist visu greičiu. Tikras kaifas! Taip lekiant aplink nieko nebematai ir nebegirdi - pro ausis tik vėjas švilpia. Čia buvo kaip atpildas už tą ilgą trijų kilometrų pakilimą.
.jpg)
Dar šiek tiek nuvažiavę pamatėm "Carrefour" ženklą ir kad iki jo - 2 mi kelio mašina. Puikumėlis! Lekiam toliau! Skubam, minam iš paskutiniųjų, kad spėt iki jo uždarymo (o jau 19:30 val.), ir vienu metu pataikiau įvažiuot į duobę. Kažkas gale trakštelėjo. Velnias, pamaniau, kažkas dviračiui lūžo. O pasirodo tik galinė lemputė atsilaisvino ir užkrito ant rato. Greitai suveržėm ją ir vėl ant lekiam. O prekybos centro niekaip nematyt. Galiausiai žmonių pradėjom klausinėti, kur yra "carrefour". Jie nuteikė nemaloniai, pasakę kad jis dirba tik iki 19 val. Bet mums nurodė kelią iki Lidl. Šokom ant dviračių ir vėl į kelią. Pravažiavom Carrefour ir iš karto už jo pasimatė Lidl, kuris dirba iki 20 val. Atvažiavom likus 5 min iki uždarymo. Greit pasistatėm dviračius ir abu nulėkėm į vidų, prieš tai spėję apsitarti kuris ko ieško. Įėjom į vidų, o ten - visiška ramuma. Visi atsipalaidavę vaikšto, niekas neskuba. Tik mes tokie sušilę abudu :)) Ok, jei kiti neskuba, mums irgi nėr ko. Ramiai apėjom viską, apžiūrėjom, susirinkom ko mums reikia, ir pajudėjom iš miestelio ieškoti vietos nakvynei.
Visai netoli už parduotuvės radom gražią neaptvertą pievą, tad čia ir apsistojom, besigrožėdami tolumoje besileidžiančia saule.
Vakarienei ryžiai su guliašu ir salotomis, kartu su vynu, alumi ir alyvuogėmis. Po vakarienės dar šiek tiek paskaitėm ir tada jau miegot. Nuovargis daro savo - atsijungėm kaip ir įprasta, labai greitai.
.jpg)
Vienoje lažybų kompanijoje paprašėm pasikrauti telefonus, ir pagaliau radom laisvų rozečių iš karto abiems telefonams :) Valandėlę pasėdėjom, tada keletas foto Dinant'e ir tada ir vėl į kelią. Iš Dinant'o kitą miestą pasiekti planavom labai greitai, važiuodami ne navigacijos rodomais keliais, o tiesiog kartu su automobiliais. Oi, kaip mes to pasigailėjom... (p.s. copilot navigacija geriau tikėti aklai) :)
Nuo Dinant kelias 3,2 km tęsėsi į statų kalną. Ir mint bandėm, ir vestis dviračius, ir po to ilsėtis... Bet nuo to vieno kalno taip pavargom, kad atrodo būtume visą dieną fizinį sunkų darbą dirbę. O kas svarbiausia, kad tas kelias vedė į pačią kalno viršūnę. Pakeliui jau juokaudavom, kad tuoj belsimės į dangaus vartus. Vis atrodė, kad jau paskutinis posūkis, kalnui kilt nebėra kur, o jis už posūkio dar į kalną kyla. Tikrai žiauru. Po to dar pažiūrėjom, kad tas kelias vadinasi "alpinistes"... Jooooo, tikrai neblogą kelią mynimui dviračiais išsirinkom. Nors tuo kalnu labai puikiai mina dviratininkai sportininkai. Jaučiu gerai jiems čia ruoštis kokiam "Tour de France". Ir kantrybę gerai ugdo. Jei jau šitą kalną įveiki be emocijų, vadinasi viskas įmanoma. Prisipažinsim, mums to nepavyko. Pirmą kilometrą dar gali juokauti, antrą jau pradedi keiktis, o trečią jau tyli, nes jauti kad kiekvienas kvėptelėjimas atima daugybę jėgų. Po tokios mankštelės net kalno viršūnė nebeteikia jokio malonumo.
Bet labiausiai pikta buvo ant savęs, kad nusprendėm važiuoti trumpesniu, o ne geresniu keliu. Būtume galėję sau ramiausiai minti palei upę. Aišku, kelias ilgesnis, bet ir malonesnis, ir gražesnis. Na, bet iš savo klaidų mokomės.
Toliau kelias tai šiek tiek leidosi, tai kilo. Ir taip dar ne kartą. Visa tai išvargino taip, kad įveikę vos 40 km jau pradėjom galvoti apie ankstyvą poilsį.
Vakarui labai norėjosi bent jau vyno turėti. O tokiuose kaimuose parduotuvės iš vis nerasta. Tad nusprendėm, kad po truputį judam į priekį iki 20 val. (kol dar veikia prekybos centrai), o jei nieko nerandam, tada jau stojam poilsiui.
Pakeliui privažiavom 7% nusileidimą iki miestelio. Čia pasiekėm kolkas didžiausią savo greitį kelionėje - 54,4 km/h. Smagu, kad kelias nuo kalno ėjo visiškai tiesiai, gerai matėm, kas yra priekyje. Tad galėjom visai nestabdyt, o pasileist visu greičiu. Tikras kaifas! Taip lekiant aplink nieko nebematai ir nebegirdi - pro ausis tik vėjas švilpia. Čia buvo kaip atpildas už tą ilgą trijų kilometrų pakilimą.
Dar šiek tiek nuvažiavę pamatėm "Carrefour" ženklą ir kad iki jo - 2 mi kelio mašina. Puikumėlis! Lekiam toliau! Skubam, minam iš paskutiniųjų, kad spėt iki jo uždarymo (o jau 19:30 val.), ir vienu metu pataikiau įvažiuot į duobę. Kažkas gale trakštelėjo. Velnias, pamaniau, kažkas dviračiui lūžo. O pasirodo tik galinė lemputė atsilaisvino ir užkrito ant rato. Greitai suveržėm ją ir vėl ant lekiam. O prekybos centro niekaip nematyt. Galiausiai žmonių pradėjom klausinėti, kur yra "carrefour". Jie nuteikė nemaloniai, pasakę kad jis dirba tik iki 19 val. Bet mums nurodė kelią iki Lidl. Šokom ant dviračių ir vėl į kelią. Pravažiavom Carrefour ir iš karto už jo pasimatė Lidl, kuris dirba iki 20 val. Atvažiavom likus 5 min iki uždarymo. Greit pasistatėm dviračius ir abu nulėkėm į vidų, prieš tai spėję apsitarti kuris ko ieško. Įėjom į vidų, o ten - visiška ramuma. Visi atsipalaidavę vaikšto, niekas neskuba. Tik mes tokie sušilę abudu :)) Ok, jei kiti neskuba, mums irgi nėr ko. Ramiai apėjom viską, apžiūrėjom, susirinkom ko mums reikia, ir pajudėjom iš miestelio ieškoti vietos nakvynei.
Visai netoli už parduotuvės radom gražią neaptvertą pievą, tad čia ir apsistojom, besigrožėdami tolumoje besileidžiančia saule.
Vakarienei ryžiai su guliašu ir salotomis, kartu su vynu, alumi ir alyvuogėmis. Po vakarienės dar šiek tiek paskaitėm ir tada jau miegot. Nuovargis daro savo - atsijungėm kaip ir įprasta, labai greitai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą