Maršrutas - kažkur netoli Gent (BE) - Gent (BE) - Brussels (BE)
Atstumas - 104 km
Važiavimo laikas - ~ 6 val 40 min
Vid. greitis - 15,60 km/h
Išlaidos - 13,55 €
...
Vakar nusprendėm, kad mums jau laikas poilsiui. Tad numynę 71 km sustojom upės pakrantėje, kurios vienoje pusėje buvo mašinų kelias, kitame - dviračių takas. Aišku, kad mes apsistojom prie dviračių tako. Pasigaminom čili troškinį, išgėrėm alaus, vyno. Skaitėm, ilsėjomės ir tiesiog mėgavomės buvimu čia ir dabar.
Ryte dar po vakarykščio troškinio valgyt nesinorėjo, užteko tik kavos. Tad gana anksti susipakavom daiktus ir traukėm tolyn link Gent. Jį privažiavom labai greitai. Keli vietiniai padėjo rasti info centrą, nes nuorodos vis rodė kelią ratu :) Info centre norėjom pasikrauti telefonus ir gauti dviračių takų žemėlapį. Negavom nei vieno, nei kito. Keista, kaip gana inovatyviai įrengtame info centre nebuvo tokio elementaraus dalyko kaip laisva rozetė. O žemėlapiai visi tik apie Gentą - visokie walking tours, events, festivals, hotels ir t.t. Nieko apie dviračius ir nieko apie pačią Belgiją už Gent'o ribų. Labai jau keista...
O pats Gent'o senamiestis labai gražus, yra pilis (gal net kelios), katedra, daug senovinių pastatų. Tiesa, visame Gent'e eismas ana chaotiškas. Ir taip tęsiasi jau nuo pat Belgijos pasienio. Ilgiau čia neužtrukę, nustatėm navigaciją link Briuselio.
Pakeliui buvo daugybė gražių gyvenviečių, kiemų, privačių teritorijų, bet niekaip neradom normalios vietos pietums. Kol suradom vieną neaptvertą miško pakraštį, jau buvom numynę 63 km. Užtat pietavom prabangiai - guliašas su bulvėmis ir salotomis, alus ir vynas. Sėdėjom visai netoli gatvės ir mėgavomės atokvėpio valandėle. Pravažiuojantys žmonės keistai mus nužvelgdavo, bet mes prie to jau baigiam įprasti. Keistoki tie belgai, kartais atrodo, kad pirmą kartą mato keliaujančius dviračiais. Nužvelgia kaip eksponatus muziejuje :))
Šiandien pradėjo labai skaudėti koją ties kulkšnimi. Kartais minant į kalną taip nudiegia, kad klykt norisi. Tad pirmam normaliam prekybos centre iš karto nusipirkau elastinį bintą ir juo apsivyniojau koją. Kažkiek skausmas sumažėjo. Greičiausiai tai jau akivaizdus įrodymas, kad kojai reikia poilsio. Minam jau 8 dienos be poilsio. Bet juk sėdėt vietoje taip nesinori, kai aplink tiek daug neaplankytų vietų :)
Pakeliui link Briuselio Mindaugui nuleido padangą. Prisipūtė, bet greitai ji vėl tapo tuščia. Akivaizdu, kad reikėjo ieškoti priežasties. Kai išsiardė ratą, rado kameroje mažytę skylutę - kokio nors spygliuko paliktą. Kol užsiiminėjom remontais, prie mūsų privažiavo vienas belgas su Toyota Prius ir užkalbino mus. Domėjosi, iš kur mes, kur važiuojam ir pan. Sakė, kad pats yra daug keliavęs dviračiu. Negana to, jis dar pasiūlė mums nakvynę savo kieme su baseinu, jei tik mes norėtume. Koks viliojantis pasiūlymas! Ir jei tik tas nuostabus kiemas būtų kažkur link Briuselio, būtų super. O šiuo atveju teko padėkoti ir mandagiai to atsisakyti. Keliaujant dviračiu vienas iš maloniausių dalykų - nuolatinis judėjimas į priekį. Būtent to ir norime.
.jpg)
Susitvarkę padangą neužilgo pasiekėm ir Briuselio priemiesčius. Tiesa, iš mūsų pusės važiuojant pirmiausia patekom į juodaodžių ir musulmonų rajoną. Eismas tragiškas, niekas nežiūri kur važiuoja, dviračių juostos jiems neegzistuoja. Vienu metu tiesiai prieš dviratį įvažiavo į kelią. Va čia tai jau norėjosi keiktis. Tokio požiūrio dar neteko patirt. Čia važiuojant nejaučiau jokio malonumo, norėjosi tik greičiau atmint į civilizuotesnę aplinką.
Į Briuselio centrą (na, ten buvo kažkas panašaus į centrą ar senamiestį) atvykom jau apie 21 val. Aišku, jokie info centrai nebedirbo, visi žmonės jau sėdėjo kavinėse, baruose ir relaksavo. Privažiavom kažkokių įstaigų pastatus, aplink pakankamai tuščia tokiu paros metu. Tik laiks nuo laiko pralekia policijos mašina su švyturėliais. Šiek tiek atsikvėpėm, išgėrėm alaus sostinėje, navigacijoj nustatėm Liuksemburgą ir nusprendėm bandyti iki tamsos išvažiuoti iš miesto.
.jpg)
.jpg)
Bandant pasiekti miesto pakraštį, nemažai ir pačio Briuselio pamatėm: daug senovinių pastatų, jaukių kavinukių ir... įkalnių... Pasirodo, Briuselis pakankamai kalvotas, keliose vietose net teko dviratį stumtis. Norėtųsi Briuselį apžiūrėt atidžiau, be dviračių ir dienos metu :) Prie progos kada sėsim į ryanair ir atskrisim savaitgaliui čia.
.jpg)
Greitai jau sutemo, o mes vis dar mieste. Žinojom, kad mieste rasti vietą nakvynei be šansų, telefonų baterijos jau visiškai "critically low". Situacija nepavydėtina. Nustatėm navigacijoj pirmą miestą pakeliui į Liuksemburgą ir bandėm kuo greičiau judėt jo link. Kai aplink tamsu, vietos nakvynei nėra, tai ir papildomų jėgų atsiranda - mynėm iš paskutiniųjų, kad telefonams išsikrovus būtume pasiekę maksimaliai tolimą tašką. Pagaliau privažiavom kažkokį didžiulį parką. Užsižiebė viltis. Kur tau - jis visas aptvertas ir užrakintas... Važiuojam toliau, nėr kada sėdėt vietoj. Aplink vien nuosavi namai ir aptvertos teritorijos. Galiausiai ir dviračių takas pasibaigė, toliau už jo - autostrada. Jėga! Jau beveik vidurnaktis, o mes dar be vietos. Pamatėm dar vieną posūkį dviračių taku palei autostradą. Prarasti nebeturim ką - važiuojam. Jis mus atvedė prie kažkokio miško. Neaptverto!!! Kiek sugebėjom apsišviesti su prožektoriumi, vieta lyg ir tvarkinga, švari, galbūt net ir saugi. Nors ir už kokių 50 m nuo autostrados. Viskas, pagaliau galim atsipalaiduoti - liekam nakčiai čia. Karšta sriuba su batonu, šiek tiek alaus ir miegot. Jau 1 val. nakties.
O pats Gent'o senamiestis labai gražus, yra pilis (gal net kelios), katedra, daug senovinių pastatų. Tiesa, visame Gent'e eismas ana chaotiškas. Ir taip tęsiasi jau nuo pat Belgijos pasienio. Ilgiau čia neužtrukę, nustatėm navigaciją link Briuselio.
Pakeliui buvo daugybė gražių gyvenviečių, kiemų, privačių teritorijų, bet niekaip neradom normalios vietos pietums. Kol suradom vieną neaptvertą miško pakraštį, jau buvom numynę 63 km. Užtat pietavom prabangiai - guliašas su bulvėmis ir salotomis, alus ir vynas. Sėdėjom visai netoli gatvės ir mėgavomės atokvėpio valandėle. Pravažiuojantys žmonės keistai mus nužvelgdavo, bet mes prie to jau baigiam įprasti. Keistoki tie belgai, kartais atrodo, kad pirmą kartą mato keliaujančius dviračiais. Nužvelgia kaip eksponatus muziejuje :))
Šiandien pradėjo labai skaudėti koją ties kulkšnimi. Kartais minant į kalną taip nudiegia, kad klykt norisi. Tad pirmam normaliam prekybos centre iš karto nusipirkau elastinį bintą ir juo apsivyniojau koją. Kažkiek skausmas sumažėjo. Greičiausiai tai jau akivaizdus įrodymas, kad kojai reikia poilsio. Minam jau 8 dienos be poilsio. Bet juk sėdėt vietoje taip nesinori, kai aplink tiek daug neaplankytų vietų :)
Pakeliui link Briuselio Mindaugui nuleido padangą. Prisipūtė, bet greitai ji vėl tapo tuščia. Akivaizdu, kad reikėjo ieškoti priežasties. Kai išsiardė ratą, rado kameroje mažytę skylutę - kokio nors spygliuko paliktą. Kol užsiiminėjom remontais, prie mūsų privažiavo vienas belgas su Toyota Prius ir užkalbino mus. Domėjosi, iš kur mes, kur važiuojam ir pan. Sakė, kad pats yra daug keliavęs dviračiu. Negana to, jis dar pasiūlė mums nakvynę savo kieme su baseinu, jei tik mes norėtume. Koks viliojantis pasiūlymas! Ir jei tik tas nuostabus kiemas būtų kažkur link Briuselio, būtų super. O šiuo atveju teko padėkoti ir mandagiai to atsisakyti. Keliaujant dviračiu vienas iš maloniausių dalykų - nuolatinis judėjimas į priekį. Būtent to ir norime.
Susitvarkę padangą neužilgo pasiekėm ir Briuselio priemiesčius. Tiesa, iš mūsų pusės važiuojant pirmiausia patekom į juodaodžių ir musulmonų rajoną. Eismas tragiškas, niekas nežiūri kur važiuoja, dviračių juostos jiems neegzistuoja. Vienu metu tiesiai prieš dviratį įvažiavo į kelią. Va čia tai jau norėjosi keiktis. Tokio požiūrio dar neteko patirt. Čia važiuojant nejaučiau jokio malonumo, norėjosi tik greičiau atmint į civilizuotesnę aplinką.
Į Briuselio centrą (na, ten buvo kažkas panašaus į centrą ar senamiestį) atvykom jau apie 21 val. Aišku, jokie info centrai nebedirbo, visi žmonės jau sėdėjo kavinėse, baruose ir relaksavo. Privažiavom kažkokių įstaigų pastatus, aplink pakankamai tuščia tokiu paros metu. Tik laiks nuo laiko pralekia policijos mašina su švyturėliais. Šiek tiek atsikvėpėm, išgėrėm alaus sostinėje, navigacijoj nustatėm Liuksemburgą ir nusprendėm bandyti iki tamsos išvažiuoti iš miesto.
Bandant pasiekti miesto pakraštį, nemažai ir pačio Briuselio pamatėm: daug senovinių pastatų, jaukių kavinukių ir... įkalnių... Pasirodo, Briuselis pakankamai kalvotas, keliose vietose net teko dviratį stumtis. Norėtųsi Briuselį apžiūrėt atidžiau, be dviračių ir dienos metu :) Prie progos kada sėsim į ryanair ir atskrisim savaitgaliui čia.
Greitai jau sutemo, o mes vis dar mieste. Žinojom, kad mieste rasti vietą nakvynei be šansų, telefonų baterijos jau visiškai "critically low". Situacija nepavydėtina. Nustatėm navigacijoj pirmą miestą pakeliui į Liuksemburgą ir bandėm kuo greičiau judėt jo link. Kai aplink tamsu, vietos nakvynei nėra, tai ir papildomų jėgų atsiranda - mynėm iš paskutiniųjų, kad telefonams išsikrovus būtume pasiekę maksimaliai tolimą tašką. Pagaliau privažiavom kažkokį didžiulį parką. Užsižiebė viltis. Kur tau - jis visas aptvertas ir užrakintas... Važiuojam toliau, nėr kada sėdėt vietoj. Aplink vien nuosavi namai ir aptvertos teritorijos. Galiausiai ir dviračių takas pasibaigė, toliau už jo - autostrada. Jėga! Jau beveik vidurnaktis, o mes dar be vietos. Pamatėm dar vieną posūkį dviračių taku palei autostradą. Prarasti nebeturim ką - važiuojam. Jis mus atvedė prie kažkokio miško. Neaptverto!!! Kiek sugebėjom apsišviesti su prožektoriumi, vieta lyg ir tvarkinga, švari, galbūt net ir saugi. Nors ir už kokių 50 m nuo autostrados. Viskas, pagaliau galim atsipalaiduoti - liekam nakčiai čia. Karšta sriuba su batonu, šiek tiek alaus ir miegot. Jau 1 val. nakties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą