Maršrutas - Beauraing (BE) - Libin (BE) - Lamouline (BE) - Verlaine (BE) - Neufchateau (BE) - Marbay (BE)
Atstumas - 62,8 km
Vid. greitis - 14,4 km/h
Išlaidos - 9,91 €
...
Atsibudom 8.30 val, puikiai išsimiegoję ir su naujom jėgom. Ryte gaminant pusryčius į mūsų nakvynės vietą atvažiavo šių laukų savininkas. Tik perspėjo, kad šiukšlių nepaliktume. Kai parodėm, kad turim šiukšlių maišą, jis patenkintas palinksėjo galva ir išvažiavo. Natūralu, jei tu nieko blogo nedarysi, tavęs iš niekur neišvys.
Lėtai, bet užtikrintai judam į priekį. Dabar 12 val., jau įveikėm 10 km. Nedaug, bet reikia aisižvelgti į tai, kad daug įkalnių. Neilgų, bet gana stačių. Pirmu bėgiu lėtai, bet įveikiam. Užtat kaip vanduo greit naudojasi. Per diena sugebam iki 4 l vandens išgert.
Šiandien kelias veda daugiausia pro nedidelius kaimelius. Smagu tokiais keliauti. Dviračių takų čia nerasta, bet pats kelias pakankamai geras, nebuobėtas, lygus. Tai ne miestuose, kur nors ir yra dviračių takai, bet jie duobėti, nelygūs, greičiau važiuojant net kuprinė ant bagažinės kilnojasi. Jau nekalbant apie tai, kaip atmuši rankas ir atkratai užpakalį.
Iki Liuksemburgo liko 110 km, iki suplanuotos tarpinės stotelės Leglise mieste - 52 km. Norim šiandien pagal galimybes kuo labiau priartėti prie Liuksemburgo sienos, o gal net pačio miesto. Tikimės, kad tokių didelių įkalnių kaip vakar nebebus. Nors šiandien jau atsirado vėjas, ryte pūtė į veidus, dabar jau į nugarą. Galėtų ir toliau tokia kryptis likt.
Prisišnekėjom dėl kalnų. Dar šiek tiek pavažiavę kaimo keliukais įsukom į mišką, kuriame mūsų laukė 3,5 km įkalnė. Žiauru! Ir pirmu bėgiu važiavom, ir dalį kelio vedėmės, ir pakelėse ilsėjomės, visą vandenį išgėrėm, o kalnas dar nesibaigia. Vis tik tokie kalnai visiškai pribaigia tiek fiziškai, tiek emociškai. Atrodo, kad pro aplinkinius medžius jau dangus šviečiasi, o mes kaip kylam, taip kylam. Kažkur link debesų. Po žiauriai sunkių 3,5 km pagaliau pasiekėm kalno viršūnę ir kaimą su poilsio aikštele. Čia is sustojom pietauti. Pagaliau šaltas vanduo (ėjom vietinių prašyti, nes savo nebeturėjom), bulvių košė su dešrelėm ir salotom. Desertui nuo vakar likusios alyvuogės. Užkandę, atgavę dalį jėgų, vėl pajudėjom į kelią (o gal geriau sakyti į kalną). Už šito kaimo kelias ir vėl ėjo tiesiai į kalną. Siaubas, kiek pas juos gali būti kalnų! Visai nenuostabu, kad čia tiek mažai žmonių su dviračiais - čia kur kas naudingiau turėti motorolerį ar mažą mašinytę.
Užkilus ant kalno vėl pastebėjom, kad Mindaugo padanga tuščia. Vėl stojam, klijuojam, laukiam kol išdžius klijai ir judam toliau. Dabar kirsim autostradą į Liuksemburgą ir keliausim toliau į Libin. Iki Liuksemburgo liko 87 km. Pagaliau artėjam prie paskutinio savo tikslo. Po to jau liks tik grįžimas atgal iki Nijmegen. Tikiuosi keliai per pietinę Olandija vėl bus lygūs ir gražūs. Jau pasiilgau to.
Dėl padangų klijavimo šiandien iš viso stojom 5 kartus. 5 kartus Mindaugas klijavo savo kameras, o vieną kartą dar tuo pačiu ir mano. Nors pas mane tai gražiai spyglys buvo įlindęs, o iš kur pas Mindaugą atsiranda skylės - visiškai nesuvokiama. Per paskutinį sustojimą sumastėm visus 4 lopus lupt lauk ir klijuot naują, dar plius galinį ratą sukeist su priekiniu. Atrodo, šitas planas suveikė ir mes vakare saulei leidžiantis dar numynėm daugiau nei 20 km.
Kai baigėsi Neufchateau gyvenvietė, jau nusprendėm ieškot nakvynės vietos. Radom šalia kelio dauboje apleistą nedidelę eglučių plantaciją. Ją nuo kelio skyrė didžiulės žolės, tad pasistačius palapinę tarp eglių mūsų visiškai niekas nematė.
Vakarienei 0,5 kg koldūnų (abiems), vynas, alus ir mes jau griuvom miegot. Sunki diena buvo tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Reiks atgaut jėgas ir rytoj bandyt pasiekt Liuksemburgą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą